Periodontologija

Periodontitas   – tai uždegiminis procesas dantį supančiuose audiniuose, dėl kurio vyksta šių audinių irimas.

Dažniausiai periodontitas prasideda nuo gingivito – tai dantenų uždegimas, kai dar nėra danties atraminių audinių pažeidimo.


Gingivitas paprastai prasideda vaikų amžiuje, paauglystėje pasiekia maksimumą, o tarp suaugusiųjų pasitaiko labai dažnai. Tyrimų duomenimis gingivitas yra išplitęs nuo 50 iki 100 %.

Uždegimas ir audinių irimas gali pasireikšti kraujavimu, pūliavimu iš dantenų, danties šaknies paviršiaus apsinuoginimu, dantų paslankumu bei blogu kvapu iš burnos.

Periodonto ligos, kas tai?

  • Dantenų uždegimas vadinamas gingivitu.
  • Apie dantį esančių struktūrų (periodonto raiščio, kaulo) pažeidimai vadinami periodontitu.


Ankstyvi požymiai, kuriuos jaučia žmogus, yra dantenų kraujavimas, niežėjimas, blogas kvapas, maudimas, dantų jautrumas į terminius dirgiklius.


Vėliau atsiranda skausmas kramtant, dantų paslankumas, pasikeičia sukandimas, „padidėja“ tarpai tarp dantų, stringa maistas, dantenos pūliuoja.

Dėl kokių priežasčių susergama paradontoze?

Pagrindinė ir dažna priežastis yra bloga burnos higiena. Apnašos, akmenys, maisto likučiai burnoje yra gera terpė daugintis mikroorganizmams.


Jei per mikroskopą apžiūrėsime apnašas ir akmenis, tai pamatysime kažką panašaus į skruzdėlyną, knibždantį gyviais.


Kitos priežastys yra rūkimas, netaisyklinga dantų padėtis ir sukandimas, cukrinis diabetas, paveldėjimas, nekokybiškos, senos dantų restauracijos (plombos, vainikai) ir t.t.

Ką daryti susirgus?

Ankstyva diagnostika ir gydymas apie dantį esančių audinių iki 80 proc. yra pilnai išgydomi.


Periodonto ligos yra gydomos įvairiom metodikom. Tai priklauso nuo ligos sunkumo:


  • Šiandien apie 2/3 pacientų kreipiasi esant lengvai arba vidutinio sunkio paradontozės formai. Tokie pacientai yra gydomi ultragarsu, lazeriu, rankiniais instrumentais, praplovimais, antibiotikoterapija. Medicininiais terminais tariant, atliekamas konservatyvus gydymas ir kiuretažas.
  • Esant sunkiai ligos formai, atliekamas kuretažas ir „lopo operacija“, kaulo defektų atstatymas dirbtiniu kaulu, dantų įrišimas. Sunkios periodontito formos gydymas ne visada padeda išsaugoti dantis.


Taigi, mitas – kad paradontozė negydoma ir neišgydoma. Kuo anksčiau ligą diagnozuosime, tuo geresnius gydymo rezultatus turėsime. Vėlyvas gydymas sustabdo ligos progresavimą, bet prarastų dantenų, kaulo apydančio raiščio nesugrąžins.

Norite sužinoti daugiau informacijos? Parašykite mums

Protezavimas

Fiksuoti protezai

Dantų vainikų defektai, kurie, dėl savo apimties ir ypatybių negali būti plombuojami, gali būti atstatomi įklotais, užklotais bei vainikėliais.


  • Dažniausiai naudojamos vainikėlių konstrukcijos: metalokeramikos ir bemetalės keramikos vainikėliai.
  • Dėl geresnės estetikos bei mažesnio apnašo kaupimo, šiandien populiariausi yra cirkonio oksido pagrindu pagaminti fiksuoti dantų protezai.

Dantų eilių defektai, susidarę netekus vieno ar kelių dantų, gali būti atstatomi tiltiniais protezais, tačiau dėl tokio gydymo metodo trūkumų (šlifuojami bei papildomai apkraunami kaimyniniai dantys, sunkesnė higiena, blogesnė atraminių dantų prognozė ir t.t.) dažniau rekomenduojama dantų implantacija, ypač jei gaminant tiltinį reiktų nušlifuoti sveikus dantis.


  • Fiksuotas dantų protezavimas: pagaminti dažniausiai reikia 2-5 vizitų.
  • SVARBU: protezuojami dantys turi turėti gerą prognozę, t.y. turi būti periodontologiškai sveiki, o jų kanalai turi būti labai gerai sugydyti.
  • Prieš gaminant nuolatinius protezus gydytojas įsitikina dantų paruošimo kokybe ir situaciją aptaria su pacientu.
  • Po endodontinio (dantų kanalų) gydymo dantys turi būti atstatyti pasirinkta metodika: stiklo pluošto kaiščiais ir/ar kompozitu.

Išimami protezai

Didelės apimties dantų eilių defektus, dažniausiai netekus 3 ir daugiau dantų, sudėtinga arba kartais neįmanoma atstatyti tiltiniais protezais.


  • Jeigu dėl tam tikrų priežasčių dantų eilių defektų atstatymas implantais taip pat nėra įmanomas ir dantų atstatymas yra reikalingas pagerinti kramtymo funkcijai – planuojami išimami protezai, kurie gali būti daliniai (kai yra likusių dantų ), pilni (kai visiškai nėra dantų) ir dengiantys (kai bazė remiasi į po ja paliktą danties šaknį ar implantą).
  • Jie gali būti gaminami vien tik iš akrilinės plastmasės arba su metaliniu karkasu (lanko atraminiai arba „biugeliniai“). Prie šalia esančių dantų daliniai išimami protezai gali jungtis kabliuku arba estetiškais užraktais. 
  • Pacientams reikia žinoti, jog egzistuoja daug išimamų modifikacijų bei, kad išimami mažiau efektyviai atstato kramtymo funkciją ir reikalauja intensyvesnės asmeninės ir profesionalios priežiūros.


Dažniausiai naudojami dėl mažesnių gydymo kaštų, esant neaiškiai dantų prognozei arba kaip laikina išeitis. Esant tam tikrai klinikinei situacijai, galima išimamus protezus gaminti iš elastingų plastmasių.

Norite sužinoti daugiau informacijos? Parašykite mums